- durtarpis
- dùrtarpis sm. (1) Lž, durtarpỹs (3a) tarpduris: Dùrtarpė[je] pasikabinęs avį, belupąs kailį žemyn Brs. Aš veizu par dùrtarpį Mžk. Tu galėsi pats čia stovėti tame durtarpė̃[je] atsistojęs su tuo vaiku Trk. ^ Nekaišiok pirštų į durtarpį – privers LMD.
Dictionary of the Lithuanian Language.
